Pr. Lap 16th, 2026

Šilumos siurblio galia parenkama pagal namo šilumos nuostolius esant šalčiausiai žiemos temperatūrai ir pagal karšto vandens poreikį, o ne pagal plotą, padaugintą iš vieno „universalaus“ skaičiaus. Tas pats 140 m² namas gali reikalauti 5 kW arba 12 kW – viskas priklauso nuo sienų, langų, stogo ir to, kaip sandariai namas pastatytas.

Kodėl praėjęs sausis yra geras matas

2026 m. sausis daugeliui namų tapo tikru išbandymu. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija savo pranešime apie šaltojo sausio pamokas nurodė, kad vidutinė mėnesio temperatūra nukrito iki −9 °C, o skirtumas tarp vidaus ir lauko temperatūros išaugo iki 29 °C. Ankstesniais, švelnesniais metais šis skirtumas sausį siekdavo apie 18 °C.

Paprasta aritmetika: 29 padalijus iš 18 gaunama apie 1,6. Vadinasi, sausį namui reikėjo maždaug 60 % daugiau šilumos nei įprastą švelnią žiemą. Jei jūsų senasis katilas tą mėnesį dirbo be pertraukų, tai svarbi informacija – ji rodo, kad namo nuostoliai didesni, nei atrodo rudenį.

Pagrindinis principas: nuostoliai vatais kvadratiniam metrui

Šilumos nuostoliai – tai šilumos kiekis, kurį namas per valandą praranda per atitvaras ir vėdinimą, kai lauke yra projektinė žiemos temperatūra. Jie dažnai išreiškiami vatais vienam šildomo ploto kvadratiniam metrui.

Orientaciniai intervalai individualiems namams Lietuvoje:

Namo būklėNuostoliai, W/m²
Naujas, A+ ar A++ klasės25–40
Apšiltintas senesnis namas, pakeisti langai45–70
Neapšiltintas namas iš XX a. antros pusės80–120

Tai tik pradinis įvertis. Tikslesnis skaičius gaunamas iš energinio naudingumo sertifikato, projektinės dokumentacijos arba iš ankstesnių sezonų kuro sąnaudų.

Skaičiavimo pavyzdys

Paimkime konkretų atvejį: 140 m² namas, statytas 1995 m., apšiltintas fasadas, plastikiniai langai, neapšiltintos grindys ant grunto. Gyvena keturi žmonės.

  1. Nuostoliai: 140 m² × 60 W/m² = 8 400 W, arba 8,4 kW.
  2. Karštas vanduo: įprastai pridedama apie 0,2–0,25 kW vienam gyventojui, keturiems – apie 1 kW.
  3. Bendras poreikis šalčiausią dieną: apie 9,4 kW.

Čia daugelis padaro klaidą ir perka 9 kW siurblį. Problema ta, kad gamintojai vardinę galią dažniausiai nurodo esant +7 °C lauke. Esant −15 °C to paties įrenginio atiduodama galia gali būti 25–35 % mažesnė.

Todėl šilumos siurblių montavimas prasideda ne nuo katalogo, o nuo įrenginio galios lentelės: reikia rasti, kiek siurblys atiduoda esant −15 °C ar −20 °C ir 45–55 °C tiekiamo vandens temperatūrai. Mūsų pavyzdyje tinkamas modelis būtų tas, kuris šaltą dieną užtikrina bent 7–8 kW, o likusį poreikį kelias pačias šalčiausias dienas padengia elektrinis kaitintuvas.

Bivalentinis taškas – sąvoka, kurią verta žinoti

Bivalentinis taškas yra lauko temperatūra, žemiau kurios šilumos siurblys pats nebepadengia viso namo poreikio ir jam į pagalbą įsijungia papildomas šildymo šaltinis. Lietuvoje jis dažniausiai parenkamas tarp −10 °C ir −15 °C.

Kodėl ne žemiau? Nes kelios dienos per metus esant −20 °C nepateisina gerokai brangesnio ir didesnio siurblio, kuris likusią žiemos dalį veiktų per dažnai įsijungdamas ir išsijungdamas. Toks dažnas ciklas trumpina kompresoriaus tarnavimo laiką ir mažina efektyvumą. Kompresorius su dažnio keitikliu gali sumažinti apsukas, tačiau ir jis turi minimalią galią, žemiau kurios tolygiai veikti nebegali – būtent ją verta pasitikrinti techniniame lape šalia maksimalios galios.

Karšto vandens talpa – atskiras skaičius

Kartu su galia parenkamas ir karšto vandens šildytuvo tūris. Keturių asmenų šeimai dažniausiai pakanka 200–300 litrų talpos, tačiau tai priklauso nuo įpročių: vonia vakare suvartoja kelis kartus daugiau vandens nei trumpas dušas. Per maža talpa reiškia, kad siurblys vakarais dažnai persijungs į karšto vandens ruošimą ir tuo metu nešildys namo.

Šilumos siurblio ruošiamas karštas vanduo dažniausiai šildomas iki 45–55 °C. Kartą per savaitę ar rečiau talpa įkaitinama aukščiau, kad būtų sumažinta legionelių rizika – šią funkciją dažniausiai atlieka elektrinis kaitintuvas pagal nustatytą programą.

Dažni klausimai

Ar galima pasikliauti senojo katilo galia? Ne. Dujiniai katilai dažnai parinkti su didele atsarga, pavyzdžiui, 24 kW namui, kuriam užtenka 10 kW. Katilo galia parodo, ką įrenginys gali, o ne ko reikia namui.

Ką daryti, jei namas bus šiltinamas po kelerių metų? Galią verta skaičiuoti pagal būklę po šiltinimo, o kol jo nėra, šalčiausiomis dienomis daugiau dirbs elektrinis kaitintuvas. Priešingu atveju po renovacijos turėsite per didelį siurblį.

Kiek lemia tiekiamo vandens temperatūra? Labai daug. Kuo žemesnė temperatūra, tuo didesnę galią ir efektyvumą siurblys pasiekia. Grindinis šildymas su 35 °C vandeniu leidžia tą patį įrenginį išnaudoti geriau nei radiatoriai, kuriems reikia 55 °C.

Ką pasiruošti prieš apžiūrą

Kad galios skaičiavimas būtų tikslus, montuotojui naudinga parodyti tris dalykus: namo energinio naudingumo sertifikatą, jei toks yra, dviejų paskutinių sezonų kuro ar dujų sąnaudas ir informaciją, kiek žmonių gyvena name. Pagal sąnaudas galima atkurti tikrąjį šilumos poreikį su paklaida, kuri dažnai mažesnė nei skaičiuojant vien pagal plotą.

Šaltinis: praktiniai galios parinkimo principai pagal oras–vanduo siurblius montuojančios įmonės Heatfix Servisas patirtį.