Lietuvos keliai gali būti negailestingi mūsų automobiliams. Drėgnas klimatas, temperatūrų svyravimai ir kelių priežiūra žiemą naudojant druskos mišinius sukuria idealias sąlygas korozijai vystytis. Nors apie rūdis kalbama daug, tik nedaugelis automobilių savininkų žino, kurie modeliai yra labiausiai paveikiami šios problemos mūsų šalyje ir kaip efektyviai su ja kovoti.
Lietuvos automobilių parko pažeidžiamumas: šokiruojanti statistika
Lietuvos techninės apžiūros centrų duomenimis, net 37% visų nepraėjusių techninės apžiūros automobilių turi vienokių ar kitokių korozijos pažeidimų. Tai rodo, kad problema yra gerokai didesnė, nei daugelis įsivaizduoja. Remiantis „Regitros” duomenimis, vidutinis automobilio amžius Lietuvoje siekia beveik 15 metų, o tai reiškia, kad didžioji dalis automobilių jau yra pasiekę amžių, kai korozijos problema tampa itin aktuali.
Draudimo bendrovių atlikti tyrimai atskleidžia, kad automobilio vertė dėl matomų korozijos pažeidimų gali sumažėti net iki 25%, o tai vidutiniškai sudaro 700-1500 eurų nuostolį, priklausomai nuo automobilio modelio ir bendros būklės.
Labiausiai korozijos paveikiami automobiliai Lietuvoje
Automobilių remonto dirbtuvių ir techninės apžiūros centrų duomenimis, šie automobilių modeliai Lietuvoje dažniausiai susiduria su korozijos problemomis:
1. Ford Focus (1998-2007 m.)
Šis populiarus modelis turi ypač pažeidžiamas slenksčių zonas ir galines arkų sritis. Lietuvos sąlygomis šios vietos pradeda rodyti korozijos požymius jau po 6-8 metų eksploatacijos. „Fordo” gerbėjai dažnai nustemba, kai priekinių sparnų apatinės dalys ima „žydėti” rūdimis, nors likusi kėbulo dalis atrodo gerai.
2. Volkswagen Passat B5/B5.5 (1996-2005 m.)
Šis automobilis – vienas populiariausių Lietuvoje, tačiau jo durų apatinės briaunos ir bagažinės dangčio kraštai yra itin jautrūs korozijai. Statistika rodo, kad net 42% šių automobilių, senesnių nei 15 metų, turi rimtų korozijos pažeidimų, reikalaujančių profesionalaus remonto.
3. Mazda 3 ir Mazda 6 (2002-2008 m.)
Nors „Mazda” automobiliai vertinami dėl patikimų variklių, jų kėbulai dažnai tampa rūdžių aukomis. Ypač pažeidžiamos sritys – galiniai sparnai ir slenksčiai. Tyrimai rodo, kad net 62% „Mazda” automobilių, pagamintų iki 2008 m. ir eksploatuojamų Lietuvoje, turi vizualiai pastebimų korozijos požymių.
4. Opel Astra G (1998-2004 m.)
Šis modelis pasižymi probleminėmis zonomis aplink galinius žibintus ir durelių apačioje. Statistiniai duomenys rodo, kad beveik 47% šių automobilių, registruotų Lietuvoje, turi korozijos sukeltų pažeidimų, kurie neretai tampa priežastimi nepereiti techninės apžiūros.
5. Audi A4 B5 (1994-2001 m.)
Nors „Audi” automobiliai garsėja kokybe, senesnės kartos A4 modeliai turi silpnąsias vietas – dažniausiai korozija pažeidžia durų apačias, slenksčius ir rėmo elementus. Tyrimai rodo, kad apie 35% šių automobilių, eksploatuojamų Lietuvos sąlygomis ilgiau nei 15 metų, turi matomų korozijos pažeidimų.
Geografiniai skirtumai: kur korozija siautėja labiausiai?
Įdomu tai, kad korozijos problema Lietuvoje pasiskirstiusi netolygiai. Remiantis draudimo bendrovių duomenimis:
- Pajūrio regionuose (Klaipėda, Palanga, Neringa) automobiliai rūdija vidutiniškai 1,7 karto greičiau nei kitose Lietuvos vietovėse dėl didesnio druskingumo ore.
- Didmiesčiuose (Vilnius, Kaunas) automobiliai patiria intensyvesnį korozijos poveikį nei mažesniuose miesteliuose, nes keliai žiemą dažniau ir gausiau barstomi druskomis.
- Kaimo vietovėse, kur daugiau žvyrkelių, automobilių kėbulai patiria daugiau mechaninių pažeidimų, kurie tampa korozijos židiniais.
Kodėl senesnių automobilių antikorozinė apsauga nepakankamai efektyvi?
Daugelis automobilių gamintojų iki 2010 m. naudojo nepakankamas antikorozines technologijas, kurios nebuvo pritaikytos tokioms atšiaurioms sąlygoms kaip Lietuvoje:
- Tradiciniai cinko sluoksniai buvo per ploni ir neatsparūs mechaniniams pažeidimams.
- Gamykliniai hermetikai greitai prarasdavo elastingumą ir sutrūkinėdavo.
- Dugninės apsaugos medžiagos nebuvo atsparios intensyviam druskų poveikiui.
- Vidinis kėbulo ertmių padengimas dažnai būdavo nepakankamas arba visai nevykdomas.
Šiuolaikiniai automobiliai (po 2015 m.) turi gerokai pažangesnes antikorozines technologijas, tačiau, atsižvelgiant į Lietuvos automobilių parko amžių, absoliuti dauguma transporto priemonių priklauso „rizikos grupei”.
Specialistų išvada: profilaktika kainuoja mažiau nei gydymas
Automobilių kėbulų remonto specialistai vieningai sutaria – korozijos prevencija yra kelis kartus pigesnė nei jau pažeistų elementų remontas ar keitimas. Vidutiniškai:
- Korozijos pažeisto slenksčio remontas kainuoja 150-300 eurų.
- Surūdijusio sparno keitimas – 200-500 eurų, priklausomai nuo automobilio modelio.
- Durų remontas ar keitimas dėl korozijos – 300-700 eurų.
Tuo tarpu kokybiška profilaktinė antikorozinė apsauga, gera antikorozinė danga, kainuoja vidutiniškai apie 300 eurų ir gali užtikrinti apsaugą 3-5 metams. Ekonominė nauda akivaizdi.
Šiuolaikiniai sprendimai seniai išspręstai problemai
Nors korozija – sena problema, šiuolaikinės technologijos siūlo itin efektyvius sprendimus:
1. Daugiasluoksnės apsaugos sistema
Profesionalūs antikoroziniai preparatai veikia keliais lygmenimis:
- Nustabdo jau prasidėjusį korozijos procesą
- Suformuoja apsauginį barjerą tarp metalo ir aplinkos
- Aktyviai slopina elektrocheminius procesus, sukeliančius rūdijimą
2. Išmanūs inhibitoriai
Modernios antikorozinės dangos turi specialių inhibitorių, kurie „migruoja” į mikroskopinius įtrūkimus ir užkerta kelią korozijai plisti net susidarant naujiems įbrėžimams ar pažeidimams.
3. Elastingos formulės
Šiuolaikinės dangos išlieka elastingos net ekstremaliomis temperatūromis (nuo -40°C iki +90°C), kas ypač svarbu Lietuvos klimato sąlygomis, kai temperatūros svyravimai gali būti labai dideli.
Praktiniai patarimai automobilio savininkui
Jei jūsų automobilis priklauso vienai iš anksčiau minėtų „rizikos grupių”, specialistai rekomenduoja:
- Reguliari apžiūra – kas 6 mėnesius atlikite vizualinę automobilio kėbulo apžiūrą, ypatingą dėmesį skiriant probleminėms zonoms.
- Profilaktinis padengimas – net jei nematote korozijos požymių, profilaktiškai padenkite jautriausias vietas specialiomis priemonėmis.
- Plovimas po kiekvieno druskingo kelio – žiemą po kiekvienos ilgesnės kelionės nuplaukite automobilio dugną ir ratų arkas.
- Nedelsiant šalinkite pirmuosius požymius – pastebėję net mažiausius „pūslelius” dažuose, nedelskite ir iš karto apdorokite juos specialiomis priemonėmis.
- Investuokite į kokybiškas priemones – pigios antikorozinės priemonės dažnai sukuria tik iliuziją, kad automobilis apsaugotas.
Išvada: išmintingas sprendimas ilgaamžiškumui
Automobilių korozija Lietuvoje – ne tik estetinė, bet ir rimta techninė bei ekonominė problema. Statistika rodo, kad dauguma automobilių, ypač vyresnių nei 10 metų, anksčiau ar vėliau susidurs su šia problema. Tačiau šiuolaikinės technologijos leidžia efektyviai kovoti su rūdimis.
Profesionalai vieningai sutaria – reguliari priežiūra ir kokybiškos antikorozinės priemonės gali prailginti jūsų automobilio tarnavimo laiką 5-7 metais ir išsaugoti jo vertę. Tai ypač aktualu ekonominiu sunkmečiu, kai naujo automobilio įsigijimas tampa iššūkiu daugeliui šeimų.
Investicija į kokybišką antikorozinę apsaugą – tai ne tik automobilio išvaizdos, bet ir jo techninio patikimumo bei saugumo klausimas, kuris ilgainiui atsiperka su kaupu.