Pr. Lap 16th, 2026

Vidaus reikalų ministerijos apklausos duomenimis, maždaug pusė gyventojų žinotų, kaip elgtis ekstremaliose situacijose, ir tiek pat turėtų būtiniausių atsargų trims paroms. Kitaip sakant, kita pusė dar tik planuoja. O tie, kurie jau planavo, dažnai sustoja ties standartiniu sąrašu: vanduo, maistas, žibintuvėlis, vaistai. Tuo tarpu pasiruošimo kokybę lemia ne tai, ką įdėjote pirmą, o tai, ką pamiršote. Pradėkite nuo pagrindo: paruoštas išgyvenimo rinkinys sutaupo daug laiko, o tada jį papildykite tuo, ką žinote apie savo šeimą.

Vanduo: skaičius, kurį verta žinoti

Lietuvos rekomendacijos, kaip ir daugumos kitų šalių, siūlo turėti apie 12 litrų vandens vienam žmogui trims paroms, t. y. po 4 litrus per dieną. Estijoje rekomenduojama po 3 litrus, Prancūzijoje – po 6. Skirtumai rodo, kad ir specialistai ne visiškai sutaria, tad pasirinkite pagal savo šeimą: žindančiai mamai, mažam vaikui ar žmogui, kuris geria vaistus, reikia daugiau. Atminkite, kad į šį kiekį įskaičiuotas ir vanduo maisto ruošimui bei higienai, todėl tikrasis poreikis gali būti didesnis.

Dar vienas niuansas – talpos. Didelius kanistrus gali būti sunku nešti, o mažos pakuotės patogesnės, bet užima daugiau vietos. Daugelis renkasi derinį: keli maži buteliai krepšyje ir didesnės atsargos namuose.

Daiktai, kurių sąrašuose dažnai nėra

Oficialiose rekomendacijose minimos ryšio priemonės, šviesa, pirmosios pagalbos rinkinys, higiena, šilumą saugančios priemonės, atsarginiai elementai, įrankiai ir stalo įrankiai. Tačiau gyvenime dažniausiai pritrūksta kitų dalykų:

  • popierinio žemėlapio su pažymėtais keliais ir susitikimo vietomis – telefonas gali būti išsikrovęs ar neturėti ryšio;
  • dokumentų kopijų ir ranka užrašyto kontaktų sąrašo, nes telefone esantys numeriai nepadės, jei prietaisas dingo;
  • smulkių grynųjų pinigų, nes mokėjimo terminalai neveikia be elektros;
  • atsarginių akinių ar kontaktinių lęšių, taip pat vaistų sąrašo su dozėmis;
  • kryptį rodančios priemonės, kuri nesinaudoja nei baterija, nei palydovais.

Kai kam tai gali pasirodyti perteklinė. Tačiau būtent tokių detalių, kai pradedama realiai kraustytis, paprastai ir pritrūksta.

Ką rodė LRT reportažas

LRT televizijos laidoje „Labas rytas, Lietuva!“ 2026 m. gegužę išgyvenimo treneris kalbėjo apie tai, kaip susikrauti išvykimo krepšį ir ko nepamiršti. Laidos aprašyme pabrėžiama, kad toks 72 valandų krepšys turėtų būti po ranka kiekvieno namuose – ir evakuacijai, ir pasislėpimui priedangoje. Be to, jame verta pagalvoti ne tik apie save, bet ir apie šalia esančius, įskaitant augintinius.

Čia ir slypi svarbus principas: krepšys nėra vienkartinis pirkinys, o gyvas dalykas. Jį reikia peržiūrėti bent du kartus per metus – pakeisti pasibaigusio galiojimo maistą, atnaujinti vaistus, patikrinti baterijas ir pakoreguoti turinį pagal sezoną. Žiemą reikia šiltesnių kojinių, pirštinių ir šilumą išlaikančios folijos, vasarą – daugiau vandens ir apsaugos nuo saulės.

Praktinis patarimas: pirmą kartą susikrovus krepšį, atlikite „bandomąjį apsilankymą“ – pabandykite viename savaitgalio vakare pagyventi vien iš jo atsargų. Tada išaiškėja, kad trūksta atidarytuvo, žvakių, šiltesnių drabužių ar paprasčiausio šiukšlių maišo. Tokiu būdu per vieną vakarą sužinosite daugiau nei iš dešimties sąrašų.

Vaistai ir sveikata

Vaistų skiltis – viena iš tų, kurioje dažniausiai klystama. Daugelis susideda tik tai, ką turi namų vaistinėlėje, o ne tai, ko reikės esant ilgesniam vaistų trūkumui. Kasdien vartojamų vaistų užtektų bent trims paroms, o geriau – ilgesniam laikui, jei tai leidžia receptas ir galiojimo laikas. Papildomai verta turėti ir paprastų dalykų: pleistrų, tvarsčių, dezinfekcinio skysčio, nuskausminamųjų. Svarbu pasitikrinti galiojimo terminus bent kartą per pusmetį.

Maistas ir energija

Maisto kokybė svarbi ne mažiau už kiekį. Rinkitės produktus, kurių nereikia virti ir kurie ilgai nesugenda: konservus su atidarymo žiedu, riešutus, džiovintus vaisius, sausainius, energinius batonėlius. Pagalvokite ir apie skonį: po streso žmonės dažnai atsisako maisto, kurio nemėgsta, tad krepšys turi būti pripildytas dalykų, kuriuos tikrai valgysite. Jei turite mažų vaikų, atskirai įdėkite jiems skirto maisto ir gėrimų.

Nepamirškite ir energijos: nešiojamos įkrovimo baterijos, kurią periodiškai reikia pakrauti, ir atsarginių elementų žibintuvėliui. Pamirštos baterijos – viena dažniausių pasirengimo klaidų.

Kas jį turi nešti ir kur laikyti

Dažna klaida – visus daiktus sudėti į vieną sunkų krepšį, kurį gali pakelti tik stipriausias šeimos narys. Praktiškiau padalinti jį į kelias dalis: kiekvienas turi savo nedidelį maišą su asmeniniais daiktais, o bendri daiktai paskirstomi taip, kad nė vienas neviršytų realiai nešamo svorio. Vaikams verta patikėti lengvą, bet jiems svarbų dalyką, pavyzdžiui, mylimą žaislą ar knygelę.

Laikymo vieta taip pat svarbi. Krepšį verta pasistatyti prie išėjimo, o ne rūsyje už dėžių. Jei gyvenate daugiabutyje, pagalvokite, ar galėsite jį pasiimti per kelias minutes. Gerai, kai visi namiškiai žino, kur jis stovi, ir kas jame yra.

Daugiau apie orientavimosi priemonę: turistinis kompasas