Kai kalbame apie namo energetinį efektyvumą, dažniausiai galvojame apie sienas ir langus. Šiltinimas, sandarumas, stiklų sluoksniai – tai temos, kurias žino kiekvienas statytojas. Bet viena zona, kuri dažnai lieka nuošalyje – perdanga. Ypač perdanga virš nešildomo rūsio ar perdanga po stogu. Ir būtent čia konstrukcinis sprendimas gali turėti didžiulę reikšmę energetiniam balansui.
Tradicinė medinė perdanga su masyviais balkiais turi vieną struktūrinę problemą energetikos požiūriu: patys balkiai yra šiluminiai tiltai. Mediena laidžia šilumą maždaug keturis kartus geriau nei mineralinė vata – tai reiškia, kad kiekviename taške, kur yra balkis, šiltinimo efektyvumas sumažėja. Jei balkiai sudaro dvidešimt procentų perdangos ploto – dvidešimt procentų šiltinimo dirba prasčiau.
Dvitėjinės sijos ir šiluminių tiltų mažinimas
Čia dvitėjinės sijos turi struktūrinį pranašumą. Jų sienutė yra plona – paprastai devynių–dvylikos milimetrų OSB plokštė. Lyginant su šimto penkiasdešimties–dviejų šimtų milimetrų pločio masyviu balkiu, dvitėjinės sijos turi kelis kartus mažesnę šilumos tilto pjūvio dalį. Daugiau erdvės tarp sijų – daugiau vietos šiltinimui – mažiau šilumos nuostolių.
Praktiškai tai reiškia, kad perdanga su dvitėjinėmis sijomis ir mineralinės vatos šiltinimu turi geresnį U vertę (šilumos perdavimo koeficientą) nei analogiška perdanga su masyviais balkiais – net jei šiltinimo storis yra tas pats. Skirtumas gali siekti penkiolika–dvidešimt procentų, priklausomai nuo balkio pločio ir šiltinimo tipo.
Stogo atveju
Dvitėjinės sijos stogo konstrukcijoje – kaip gegnės – leidžia sukurti storesnį šiltinimo sluoksnį be papildomo apdailos rėmo. Jei sijos aukštis trys šimtai milimetrų – į tą aukštį telpa trys šimtai milimetrų šiltinimo. Su masyviu balkiu tokio paties aukščio tik dalis to tūrio yra šiltinimui – likusią dalį užima pati mediena.
Šiuolaikiniams energiniams reikalavimams – A+ ar A++ klasės namams – tai esminis skirtumas. Kiekvienas centimetras šiltinimo, kuris nepertraukiamas šiluminiu tiltu, prisideda prie bendro namo efektyvumo. Ir kumuliacinis efektas per visą namą – sienos, stogas, perdangos – gali reikšti klasės skirtumą.
Oro sandarumo aspektas
Dvitėjinių sijų perdanga yra lengviau padaroma sandari – mažiau jungčių, mažiau plyšių, vienodesnė struktūra. Oro sandarumas yra vienas sunkiausiai pasiekiamų reikalavimų energiniuose namuose – ir kiekvienas konstrukcinis sprendimas, kuris tai palengvina, yra vertingas.
Praktikoje tai reiškia, kad hermetizuojant perdangos membraną prie dvitėjinių sijų reikia mažiau juostų, mažiau sandarinimo taškų ir mažiau laiko nei prie masyvių balkių su jų nelygesniu paviršiumi ir daugiau jungčių.
Skaičiai
Vidutinio dydžio namas – šimtas trisdešimt kvadratų perdangos. Skirtumas U vertėje tarp masyvių balkių ir dvitėjinių sijų perdangos – apie 0,03 W/m²K. Tai atrodo nedaug, bet per visą perdangos plotą per visą šildymo sezoną tai reiškia keliasdešimt–šimtą kilovatvalandžių per metus. Per dvidešimt metų – tai šimtai eurų šildymo kaštų skirtumo. Ir tai tik viena konstrukcinė zona – jei analogiškas principas taikomas ir stoge, bendra ekonomija didėja proporcingai.
Energetinis efektyvumas nėra vienas sprendimas – tai šimtai mažų sprendimų, kurie sumuojasi. Perdangos konstrukcija yra vienas tų sprendimų, ir dvitėjinės sijos jame turi aiškų pranašumą.
Ilgalaikė perspektyva
Energetikos kainos Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį augo stabiliai – ir prognozės nerodo, kad ši tendencija keisis. Tai reiškia, kad kiekvienas energetinio efektyvumo procentas, kurį pasiekiate statybos etape, atsiperka vis greičiau. Perdangos konstrukcija yra viena tų „nematomų” zonų, kur galima laimėti arba pralaimėti – priklausomai nuo to, ar pasirinkote optimalų inžinerinį sprendimą, ar tiesiog padarėte „kaip visi daro”.