Rasa veterinare dirba nuo 2009 metų. Per tą laiką pro jos kabinetą praėjo tūkstančiai kačių – nuo vienos dienos kačiukų iki garbingo amžiaus senolių. Kai kurių istorijos baigėsi laimingai, kitų – ne. Specialistė sutiko pasidalyti įžvalgomis, kurias sukaupė per ilgametę praktiką.
Kas dažniausiai atveda šeimininkus į kliniką
„Skirstyčiau į dvi kategorijas. Pirmoji – žmonės, kurie ateina reguliariai: skiepų, patikrinimų, konsultacijų. Antroji – tie, kurie ateina tik tada, kai situacija jau rimta. Deja, antroji grupė vis dar didesnė,” – konstatuoja veterinarė.
Pasak Rasos, dažniausios priežastys, dėl kurių šeimininkai pagaliau atvežta katę, yra atsisakymas valgyti, kraujingos išskyros, sunkus kvėpavimas arba akivaizdūs skausmo požymiai. Visais šiais atvejais liga jau pažengusi.
„Klausiu: ar seniau nieko nepastebėjote? Dažniausiai pasirodo, kad buvo signalų – katė tapo uždaresnė, mažiau žaidė, pakito apetitas. Tačiau šeimininkai tai priskyrė amžiui arba charakteriui.”
Kodėl prevencija veikia geriau nei gydymas
Veterinarė pabrėžia, kad ankstyvoje stadijoje aptiktos problemos sprendžiamos paprasčiau ir pigiau. Inkstų ligos, kurios vėlyvoje stadijoje reikalauja kasdienių lašelinių, pradžioje gali būti valdomos dieta ir papildais. Dantų problemos, kurios vėliau baigiasi skausmingu šalinimu, anksti išsprendžiamos profilaktiniu valymu.
„Dažniausios kačių ligos – inkstų nepakankamumas, diabetas, hipertirozė, dantų ir dantenų ligos – visos turi bendrą bruožą: anksti aptiktos, jos valdomos. Vėlai aptiktos – tampa chroniškos arba mirtinos,” – aiškina specialistė.
Apie sterilizaciją: faktai vietoj emocijų
Rasa pripažįsta, kad sterilizacijos klausimas daugeliui šeimininkų kelia emocinį pasipriešinimą. Tačiau ragina žvelgti į faktus.
„Per penkiolika metų mačiau dešimtis gimdos pūlinio atvejų. Tai būklė, kuri pasitaiko tik nesterilizuotoms katėms ir kuri be operacijos baigiasi mirtimi. Mačiau kiaušidžių navikų, hormoninių sutrikimų, komplikuotų gimdymų. Viso to būtų buvę galima išvengti.”
Pasak veterinarės, kačių sterilizacija šiandien atliekama minimalia invazine technika. Pjūvis nedidelis, atsigavimas greitas, komplikacijos retos.
„Šeimininkai kartais klausia: ar katė nepasikeis? Atsakau: taip, pasikeis. Nustos patirti hormoninį stresą kas kelis mėnesius. Nustos šaukti, ieškoti patino, bėgti pro duris. Taps ramesnė. Ar tai blogai?”
Kokias klaidas daro šeimininkai
Paprašyta įvardyti dažniausias klaidas, Rasa išskiria kelias.
Pirma – antropomorfizavimas. Žmonės priskiria katėms žmogiškus jausmus ir samprotavimus. Mano, kad sterilizacija „atims moteriškumą” arba kad katė „nori” turėti kačiukų. Realybėje katės neturi tokių sąvokų – jos turi hormonų diktuojamus instinktus, kurie kelia stresą.
Antra – atidėliojimas. Šeimininkai žino, kad reikėtų nuvežti katę pas veterinarą, bet vis randa priežasčių palaukti. Kol situacija tampa neatidėliotina.
Trečia – internetinė savidiagnostika. Žmonės skaito forumus, bando gydyti patys, o kai nieko nepavyksta – atvežta katę kritinės būklės.
„Nesakau, kad informacija internete bloga. Tačiau ji neatstos profesionalaus įvertinimo. Katė – ne mašina, kur galima pakeisti detalę pagal instrukciją.”
Ką norėtų pasakyti šeimininkams
Veterinarė sako, kad jos tikslas – ne gąsdinti ar moralizuoti. Tiesiog per penkiolika metų sukauptos patirties negalima nepastebėti.
„Matau, kaip kenčia katės, kurioms buvo galima padėti anksčiau. Matau, kaip verkia šeimininkai, kai jau per vėlu. Ir matau tuos, kurie rūpinasi profilaktiškai – jų katės gyvena ilgiau ir geriau. Statistika akivaizdi.”
Rasa ragina šeimininkus įveikti barjerus – ar tai būtų finansai, baimė, ar tiesiog įprotis atidėlioti.
„Vienas vizitas per metus. Tai viskas, ko prašau. Vienas vizitas, kuris gali pakeisti jūsų katės gyvenimą. Ir jūsų ramybę.”