Draudiminis remontas – vienas dažniausių kelių eismo įvykių padarinių, ypač kai automobilis nukenčia per avariją. Dauguma vairuotojų tikisi, kad po draudiminio įvykio viskas vyks sklandžiai: draudimas išmoka, servisas remontuoja, automobilis grįžta kaip naujas. Deja, realybėje pasitaiko situacijų, kai servisas atsisako priimti automobilį draudiminiam remontui.
Kodėl tai aktualu būtent Lietuvoje?
Lietuvoje eismo įvykių statistika vis dar rodo didelį draudiminių remonto atvejų kiekį. Lietuvos transporto saugos administracijos duomenimis, 2023 m. šalyje buvo užfiksuota virš 32 000 eismo įvykių, kurių metu buvo apgadinti automobiliai. Dauguma jų virto draudiminiais įvykiais, o remonto našta buvo perkelta į servisus ir draudimo bendroves.
Palyginimui, Europos Sąjungos vidurkis 2023 m. buvo apie 52 eismo įvykiai 10 000 gyventojų, o Lietuvoje – net apie 88 eismo įvykiai 10 000 gyventojų. Tai rodo, kad mūsų šalyje transporto eismo įvykių tankis ženkliai didesnis nei ES vidurkis. Tokios tendencijos reiškia vieną dalyką: servisai nuolat susiduria su dideliu draudiminių klientų srautu ir ne visada tai jiems priimtina.
Kada servisas gali pasakyti „ne“?
Svarbu suprasti, kad nė vienas autoservisas nėra teisiškai įpareigotas priimti kiekvieną draudiminį klientą. Tai nėra viešoji paslauga ar privalomas dalykas, tad servisas turi teisę pasirinkti, kokius automobilius remontuos. Pavyzdžiui, jei servisas nėra sudaręs bendradarbiavimo sutarties su jūsų draudimo bendrove, jis gali atsisakyti priimti automobilį. Kiti atvejai – kai remonto kaina, siūloma draudimo, yra per maža, kad servisas galėtų atlikti darbą neprarasdamas kokybės ar pelningumo.
Taip pat dažna priežastis – per didelis krūvis. Kai kurie servisai turi remonto grafikus savaitei ar net kelioms į priekį, o draudiminiai atvejai dažnai reikalauja skubos. Tokiose situacijose servisas paprasčiausiai neturi galimybės efektyviai įgyvendinti užsakymo.
Draudimo kaina ≠ reali remonto vertė
Dažna problema tarp servisų ir draudimo bendrovių – skirtingas žalos įvertinimas. Draudikai, siekdami optimizuoti išmokas, neretai skaičiuoja remonto kainą pagal mažiausius įkainius ar siūlo naudoti naudotas ar pigesnes detales. Tuo tarpu servisas gali laikytis gamintojo rekomendacijų, naudoti originalias dalis ir taikyti aukštesnius darbo standartus. Šis skirtumas gali lemti situaciją, kai servisas nesutinka atlikti darbų už draudimo nustatytą biudžetą.
Tokiais atvejais servisas turi teisę atsisakyti remonto, o klientui tenka ieškoti kito tiekėjo arba derėtis su draudiku dėl žalos perskaičiavimo. Neretai klientai lieka tarp dviejų pusių – vieni sako „mokėsim tiek“, kiti – „už tiek nedirbsim“. Bet kuriuo atveju, draudiminiai įvykiai kiekviename servise gali būti vertinami labai įvairiai.
Ar galima rinktis bet kurį servisą?
Lietuvos teisės aktai leidžia klientui rinktis bet kurį servisą nepriklausomai nuo to – ar draudikas jį rekomenduoja ar ne. Tačiau praktiškai tai veikia su viena sąlyga – jei servisas sutinka dirbti pagal draudimo sąlygas. Klientas negali priversti serviso priimti automobilį, jei šis su tuo nesutinka. Taip pat, kai kurių draudikų taisyklėse numatyta, kad remonto kaina bus kompensuojama tik tuo atveju, jei jis vyks jų patvirtintame servise. Tokiu atveju klientui tenka sumokėti kainos skirtumą pats.
Ką daryti, jei servisas atsisako?
Pirmiausia verta pasitikrinti, ar servisas atsisako dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, per didelio užimtumo ar nesuderinamų sąlygų su draudiku. Jei taip, geriausia kreiptis į kitą servisą arba susisiekti su savo draudimo bendrove, kuri dažnai gali pasiūlyti sąrašą partnerių. Taip pat galima derėtis dėl išmokos gavimo į savo sąskaitą. Tokiu atveju turėsite galimybę remontuoti pasirinktame servise už norimą kainą.