Sparčiai besikeičiančiame energetikos sektoriuje Lietuva pastaraisiais metais žengia drąsius žingsnius link didesnės energetinės nepriklausomybės. Augantys geopolitiniai įtampos židiniai ir nestabilumas tradicinės energijos rinkose verčia tiek valstybę, tiek verslo subjektus bei privačius asmenis ieškoti patikimesnių ir tvaresnių alternatyvų.
Energetinis saugumas – nacionalinio saugumo dalis
Lietuvai, kaip ir daugeliui Baltijos regiono šalių, energetinis saugumas jau seniai tapo neatsiejama nacionalinio saugumo dalimi. Priklausomybė nuo importuojamų energijos išteklių istoriškai kėlė riziką ne tik ekonomikai, bet ir valstybės suverenitetui.
„Energetinis saugumas šiandien yra ne mažiau svarbus nei kibernetinis ar informacinis saugumas,” – teigia energetikos ekspertas dr. Tomas Jankauskas. „Gebėjimas patiems apsirūpinti energija mažina geopolitinių įtampų poveikį mūsų ekonomikai ir visuomenei.”
Naujausi duomenys rodo, kad Lietuvos priklausomybė nuo energijos importo per pastaruosius penkerius metus sumažėjo 23 procentais, tačiau vis dar išlieka aukštesnė nei ES vidurkis.
Elektros tinklų modernizavimas – neatidėliotinas uždavinys
Vienas didžiausių iššūkių, su kuriais susiduria Lietuva, plėtodama atsinaujinančią energetiką – pasenusi elektros tinklų infrastruktūra. Didėjantis decentralizuotos energijos gamintojų skaičius kelia naujus reikalavimus tinklams, kurie buvo projektuoti centralizuotai energijos gamybai.
„Mūsų elektros tinklai buvo kurti visai kitai realybei,” – paaiškina „Energijos skirstymo operatoriaus” atstovas Mindaugas Petrauskas. „Kai energija buvo gaminama didelėse elektrinėse ir tiekiama vartotojams. Dabar situacija keičiasi – vis daugiau vartotojų tampa ir gamintojais.”
Lietuvoje pradėta įgyvendinti nacionalinė tinklų modernizavimo programa, kuriai numatyta skirti daugiau nei 500 milijonų eurų per ateinančius ketverius metus. Programos tikslas – užtikrinti, kad tinklai galėtų efektyviai integruoti vis didesnį atsinaujinančios energijos kiekį ir tapti „išmanesni”.
Energijos kaupimas – trūkstama grandis
Vienas esminių atsinaujinančios energetikos trūkumų – jos nepastovumas. Saulės elektrinė negamina energijos naktį, o vėjo greitis kinta. Šią problemą gali išspręsti efektyvios energijos kaupimo technologijos, tačiau jų plėtra Lietuvoje dar tik įgauna pagreitį.
„Energijos kaupimas – tai trūkstama grandis, kuri leistų atsinaujinančiai energetikai tapti tikra alternatyva tradicinei,” – pabrėžia Kauno technologijos universiteto mokslininkas prof. Vytautas Martinaitis. „Be efektyvaus energijos kaupimo negalime visiškai atsisakyti iškastinio kuro elektrinių, kurios reikalingos balansavimui.”
Lietuvoje jau pradėti pirmieji pramoniniai energijos kaupimo projektai. 2024 m. pradžioje pradėjo veikti 200 MW galios baterijų sistema, kuri padeda stabilizuoti elektros tinklą. Planuojama, kad iki 2027 m. bendras energijos kaupiklių pajėgumas šalyje pasieks 1 GW.
Bendruomeninė energetika – demokratizuotas energijos sektorius
Naujas ir sparčiai populiarėjantis reiškinys Lietuvos energetikos sektoriuje – bendruomeninės energijos projektai. Tai iniciatyvos, kai grupė žmonių, paprastai gyvenančių tame pačiame rajone ar bendrijos nariai, kartu investuoja į atsinaujinančios energijos gamybos įrenginius.
„Bendruomeninė energetika demokratizuoja energijos sektorių,” – teigia socialinių inovacijų tyrinėtoja dr. Ieva Kvedaravičienė. „Ji leidžia žmonėms, kurie neturi nuosavo namo ar didelio sklypo, taip pat dalyvauti žaliojoje energetikos transformacijoje.”
Valstybė aktyviai remia tokias iniciatyvas – bendruomeniniams projektams teikiama didesnė finansinė parama, taikomos mokestinės lengvatos. Per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje įregistruota daugiau nei 50 energetinių bendrijų, kurios jau įgyvendino arba planuoja įgyvendinti bendruomeninius projektus.
Profesijų transformacija ir nauji įgūdžiai
Energetikos sektoriaus transformacija keičia ir darbo rinką. Tradicinės energetikos srityje dirbančių specialistų paklausa mažėja, tačiau auga poreikis naujų profesijų atstovams.
„Matome didžiulį specialistų, išmanančių išmaniuosius tinklus, energijos valdymo sistemas, poreikį,” – dalijasi įžvalgomis personalo paieškos ekspertė Neringa Butkienė. „Taip pat labai paklausūs tampa energijos efektyvumo konsultantai, atsinaujinančios energetikos projektų vadovai.”
Lietuvos aukštosios mokyklos jau reaguoja į šiuos pokyčius – per pastaruosius trejus metus sukurta 12 naujų studijų programų, tiesiogiai susijusių su atsinaujinančia energetika ir energijos efektyvumu. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad švietimo sistema nespėja reaguoti į sparčiai besikeičiančius rinkos poreikius.
Energetinė demokratija ir skurdas
Nors atsinaujinanti energetika žada švaresnę ateitį ir mažesnes sąskaitas ilguoju laikotarpiu, pereinamuoju laikotarpiu kyla rimtų socialinių iššūkių. Vienas jų – energetinis skurdas, kai namų ūkiai nepajėgia apsirūpinti energija už prieinamą kainą.
„Energetinė transformacija turi vykti teisingai ir įtraukiai,” – pabrėžia socialinės politikos ekspertas Arūnas Povilaitis. „Jei perėjimas prie žaliosios energetikos didins socialinę nelygybę, tai kels visuomenės pasipriešinimą ir stabdys procesus.”
Siekiant spręsti šią problemą, Lietuvoje pradėta taikyti tikslinė parama mažas pajamas gaunantiems gyventojams, norintiems modernizuoti savo būstų energetines sistemas. Taip pat kuriamos specialios finansavimo schemos, leidžiančios skurdžiau gyvenantiems žmonėms dalyvauti bendruomeniniuose energetikos projektuose.
Inovatyvūs verslo modeliai
Energetikos transformacija stimuliuoja ir naujų verslo modelių atsiradimą. Lietuvoje jau veikia įmonės, siūlančios „energiją kaip paslaugą” – tai sprendimas, kai vartotojas nemoka už įrangos įsigijimą, o tik už suvartojamą energiją, pagamintą iš atsinaujinančių šaltinių.
„Matome, kad tradicinis energetikos verslo modelis, kai vartotojas tiesiog perka kilovatvalandes, keičiasi,” – pasakoja energetikos startuolio įkūrėjas Paulius Martinkus. „Dabar vartotojai perka komfortą, energetinį saugumą, statusą. Jie nori ne tik vartoti energiją, bet ir žinoti jos kilmę, poveikį aplinkai.”
Kitas įdomus reiškinys – „peer-to-peer” energijos prekybos platformos, leidžiančios energijos prosumeriams (vartotojams, kurie ir gamina, ir vartoja energiją) tiesiogiai prekiauti energija tarpusavyje, aplenkiant tradicines energijos tiekimo įmones.
Regioninė integracija ir bendradarbiavimas
Lietuvos energetikos sektoriaus transformacija vyksta platesniame regioniniame kontekste. Baltijos šalys kartu kuria bendrą energetikos rinką, koordinuoja atsinaujinančios energetikos plėtrą.
„Tokios šalys kaip Lietuva yra per mažos, kad veiktų izoliuotai,” – teigia Baltijos energetikos instituto direktorius dr. Arvydas Galinis. „Tik bendradarbiaudami regiono mastu galime užtikrinti energetinį saugumą ir efektyvumą.”
Vienas svarbiausių regioninių projektų – Baltijos jūros vėjo energetikos plėtra. Planuojama, kad bendras Baltijos jūroje įrengtų vėjo elektrinių pajėgumas iki 2030 metų sieks 20 GW, o Lietuva šiame projekte vaidina svarbų vaidmenį.
Ateities perspektyvos
Ekspertai prognozuoja, kad artimiausi penkeri metai bus lemiami Lietuvos energetikos transformacijai. Šiuo laikotarpiu bus įgyvendinti strateginiai infrastruktūros projektai, sukurti nauji reguliaciniai mechanizmai, paspartinta technologinė plėtra.
„Jei viskas vyks pagal planą, 2030 metais Lietuva gali tapti energetiškai nepriklausoma šalimi, kurioje atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarys daugiau nei 70 procentų viso energijos balanso,” – prognozuoja Lietuvos energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys.
Tačiau kelias link šio tikslo nebus lengvas. Reikės įveikti technologinius, finansinius, reguliacinius ir socialinius iššūkius. Svarbiausia, kad energetikos transformacija vyktų koordinuotai, įtraukiant visus suinteresuotus subjektus – nuo valstybės institucijų iki eilinių vartotojų.
„Energetikos transformacija – tai ne tik technologijų keitimas, bet ir mūsų mąstymo, elgsenos, ekonomikos modelių transformacija,” – apibendrina energetikos ekspertas dr. Tomas Jankauskas. „Tai procesas, kuriame dalyvauja visa visuomenė.”